Dalinamės kraštotyrininkės Jūratės Pėveraitienės surinkta medžiaga „Sausio 13-oji raudondvariečių prisiminimuose„Sausio 13-oji raudondvariečių prisiminimuose“. Prisiminimais pasidalinę Raudondvario gyventojai, aktyviai dalyvavo 1991-ų metų sausio įvykiuose.
Šiandien skelbiame VIKTORO GLUŠAUSKO, apdovanoto Sausio 13-osios medaliu prisiminimus. Interviu darytas prieš 20 metų.
1. Kur, kada ir kaip sužinojote, kad iškilo mūsų tautai pavojus, kad reikia vykti į Sitkūnus, į Juragius, į Vilnių? Kokia pirma mintis Jus aplankė, išgirdus pavojaus signalą?
Pavojaus nuojauta augo diena iš dienos. Mes kaip ir visa Lietuva sekėme įvykius per radiją, televiziją, spaudą. Raginimas ginti Aukščiausiąją Tarybą ir televiziją paskatino vykti į Vilnių. Vykom savo iniciatyva visa šeima: žmona, sesuo su vyru ir aš, savu transportu.
2. Kur pirmiausia vykote? Kas organizavo, kas vežė? Su kokia nuotaika važiavote?Atvykom prie Aukščiausios Tarybos (Seimo rūmai) pastato. Vyraujančią nuotaiką apibūdinčiau – vienybė. Tai naujos ir nepatirtos vienybės su visais žmonėmis susirinkusiais prie Seimo ir televizijos bokšto jausmas. Kur ta vienybė išgaravo po metų kitų.
3. Ko tikėjotės ir kam buvote pasiryžę?
Ko tikėjomės ir kam buvom pasiryžę apie tai negalvojom. Sakyčiau visi „kvėpavom“ laisve, kuri tada svaigino ir slopino baimę ir sveiką mąstyseną – kas bus jeigu…
4. Kokį pamenate vaizdą, kai nuvažiavote į nurodytą vietą?
Minios žmonių, daug žmonių – visa Lietuvos žmonių dvasia buvo prie Aukščiausios Tarybos ir televizijos bokšto.
5. Kiek galėjo būti žmonių, iš kur jie buvo suvažiavę, kokios buvo nuotaikos. Žmonių amžius – jaunimas, vidutinio, pensijinio amžiaus. Daugiausiai – vyrai, moterys?
Senų ir jaunų, nėščių moterų ir pražilusių pensininkų.
6. Kokių veiksmų pirmiausia ėmėtės?
Barikadų prie Aukščiausios Tarybos statymas.
7. Įspūdingiausias momentas.
Įspūdžiai ir netikėtos akimirkos labiau tinka karnavalui ar kitam kokiam renginiui. Teigiamų įspūdžių nelaukėm, o pasirengę buvom viskam.
8.Šiurpiausios valandos.
Šiurpiausia valanda, kai sužinai, kad laisvė pareikalavo aukų.
9. Kaip elgtumėtės, jeigu tai pasikartotų dabar?
Tada buvom vedami dvasios, dabar vedami pareigos jausmo. Manau, išoriniai veiksmai buvo panašūs, bet vidiniai išgyvenimai būtų kiti, nes kita patirtis, kitos aplinkybės ir t.t.
10. Jūsų mintys apie sausio 13-osios įvykusius, prabėgus 10 metų.
Imperija anksčiau ar vėliau subyra. Lietuva egzaminą išlaikė. Ji buvo imperijos tautoms vedlys į laisvę. Sudavė pirmą smūgį į molinį milžiną, kuris pradėjo skilinėti ir galiausiai subyrėjo. Kiekviena tauta atlieka jai numatytus Dievo uždavinius. Ačiū Dievui, Lietuva neapvylė.
Fotografijos iš asmeninio Kovo 11-osios akto signataro L. Milčiaus archyvo.
