RAUDONDVARIO KULTŪROS CENTRAS IR RAUDONDVARIO KAIMO BENDRUOMENĖS CENTRAS kviečia raudondvariečius į tradicinį Kovo 11-osios žygį.
Šį kartą kviečiame žygiuoti šeimomis ar po vieną.
Žygio laikas nuo kovo 6 d. iki kovo 11 d.
Šiame albume rasite objektus, susietus su kova už Lietuvos Valstybingumą ir Nepriklausomybę savo krašte. Kviečiame juos surasti, prie jų nusifotografuoti ir nuotraukas atsiųsti į Raudondvario kultūros centro fb puslapio mesengerį.
Daugiausia objektų aplankę ir atsiuntę nuotrauką bus apdovanoti specialiais prizais.
Žygio metu kviečiame pasipuošti trispalve atributika.
ŠVĘSKIME LAISVĘ SAUGIAI, PO VIENĄ, BET ŠIRDYSE BŪKIM KARTU.
RAUDONDVARIO PILIES BOKŠTAS
Po trispalvės iškėlimo Vilniuje ir Kaune, raudondvariečiai ją nusprendė, pirmieji Kauno rajone, iškelti ir virš istorinės Raudondvario pilies. Tai buvo padaryta 1988 m. lapkričio 13-osios vakarą. Vieta, kur pastatyti stiebą, organizatoriams nekėlė abejonių – būtinai ant bokšto kūgio smaigalio – kur, jų nuomone, ir Tiškevičiai iškeldavo savo mėlynos ir geltonos spalvų su dinastijos herbu („Leliva“) vėliavą.
STAŠELIO TILTAS
Vincas Stašelis – gimė 1896 m. gegužės 25 d., Dabušių k., Molėtų vls., Utenos apskr.
Įgijęs mokytojo specialybę, dirbo Vosiškių k. pradinėje mokykloje, vėliau persikėlė į Netonių pradinę.
V. Stašelis aktyviai dalyvavo Raudondvario valsčiaus šaulių būrio organizavime, buvo valsčiaus tarybos narys, aktyviai reiškėsi Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos veikloje. Pagerbiant kraštiečio atminimą, 1923 m. Raudondvario valsčiaus valdyba nutarė suteikti statomam Nevėžio tiltui V. Stašelio vardą. Tiltas pastatytas 1930-1931 m. ir iškilmingai atidarytas 1931 m. lapkričio 14 d. Prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, 1941 m. birželio 31 d. tiltas susprogdintas.
BERNATONIŲ PILIAKALNIS
Bernatonių piliakalnis yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, turinti archeologinę ir kraštovaizdinę vertę. Spėjama, kad ant šito piliakalnio stovėjo metraštininko Kaspero Šiuco minima 1369 m. kryžiuočių sudeginta Kęstučio pilis „Bayery“. Piliakalnis įrengtas Bajoriškės ir Ginio upelių santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia.
VIKTORO BERŽINSKO (1874-1947) SODYBOS VIETA
1893 m. mokėsi šaltkalvio amato Raseiniuose, 1897 m. gyvendamas Rygoje lankė rusų šventadieninius kursus suaugusiems. Priklausė įvairioms draugijoms, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. pasitraukė į Maskvą, dirbo pabėgėlių komitetuose.
1919 m. grįžo į Lietuvą, vertėsi mechaniko profesija. Taip pačiais metais įsitraukė į Lietuvos darbo federacijos organizavimo reikalus. 1920 m. išrinktas Kauno Šv. Juozapo darbininkų draugijos pirmininku, pirmininkavo iki 1920 m. kovo mėn.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje, pagal LDF sąrašą. Priklausė Lietuvos darbo federacijos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo atstovas. 1921–1924 m. Kauno miesto tarybos narys.
1926–1940 m. ūkininkavo savo ūkyje. 1947 m. vasario 2 d. sovietų saugumo suimtas ir kalintas Kauno MGB vidaus kalėjime (Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas). Po kankinimų paguldytas į ligoninę, kur 1947 m. kovo 13 d. mirė.
Didvyrių kaime (Raudondvario sen.), kur 1924–1947 m. gyveno V. Beržinskas, buvusios sodybos vietoje 1999 m. birželio 19 d. pastatytas ąžuolinis stogastulpis (skulpt. Kazimieras Švažas).
BROLIŲ BAGDONAVIČIŲ SODYBOS VIETA
Kryžius buvusioje sodyboje, kurioje gimė ir augo broliai Bagdonavičiai: Kęstučio apygardos Naro rinktinės būrio vadas Juozas – Papartis, Vaidoto rinktinės Vasario būrio skyriaus vadas Kazimieras – Gegužis, partizanai Antanas, Jonas ir politinis kalinys Povilas.
Kryžius pastatytas 1998 m. bendražygių rūpesčiu.
SĄJŪDŽIO ĄŽUOLYNĖLIS
Mokytojas Augustinas Kriauza, būdamas Raudondvario Šaulių būrio vadu, ant kalno įkūrė Šaulių aikštę. Šioje aikštėje vykdavo valstybinės ir tautinės šventės bei sporto varžybos. Šiuo metu čia auga Sąjūdžio ąžuolynėlis. Pirmieji ąžuolai pasodinti 1998-ais metais, skirti Sąjūdžio veiklos 10-ečiui. Juos sodino Raudondvario sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Ąžuolynėlyje yra ir knygos formos paminklinis suolelis, skirtas 1919-1920 m. Lietuvos armijos Raudondvario Vyties kryžiaus kavalieriams pagerbti.
TRYS KRYŽIAI BAŽNYČIOS ŠVENTORIUJE
Raudondvario sąjūdžio grupė paruošė programą, pagal kurią bažnyčios šventoriuje pastatyta vasario 16 minėjime parinkta kompozicija „Trys kryžiai“. Kryžius pagamino projekto autorius Sigitas Abramavičius kartu su broliu Arvydu, o pietinėje bažnyčios šventoriaus dalyje pastatė Eksperimentinio projektavimo ir konstravimo biuro darbuotojai. Kairysis kryžius mini aukas Lietuvoje. Dešinysis – netektis dėl priverstinės emigracijos į užsienį. Vidurinis simbolizuoja didžiąsias Sibiro aukas. Jo pasvirimas primena amžinojo įšalo žemėje išvartytus tremtinių kapų kryžius, o pasvirimo kryptis iš rytų į vakarus – pasmerktųjų viltį grįžti į Tėvynę. Per Gedulo ir Vilties dieną, 1989 m. birželio 14, vykusias pamaldas kompoziciją pašventino kunigas Jonas Jokubonis.
SENOSIOS KAPINĖS .GENEROLO GALVYDŽIO – BYKAUSKO (1864-1943) KAPAS
1918 m. rudenį grįžo į Lietuvą. Nuo 1918 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. Nuo 1918 m. lapkričio 23 d. Pirmojo pėstininkų pulko vadas, bolševikams veržiantis į Lietuvą, 1918 m. gruodžio 30 d. paskirtas Vilniaus srities gynimo viršininku. Parengė Lietuvos kariuomenės formavimo projektą.
REZISTENTŲ KAPINĖS
Raudondvario apylinkių rezistentų (pokario pasipriešinimo judėjimo dalyvių) kapinės, 1989–1990 m. sutvarkytos gyventojų iniciatyva. Partizanams atminti pastatytas Raudondvario kryžius partizanams (autorius S. Abromavičius), atminimo akmuo su užrašu „Žuvusiems už Lietuvos laisvę 1944–1953“, dvi granitinės plokštės su žuvusiųjų vardais, pavardėmis ir įrašu „Jie norėjo gyventi, bet turėjo drąsos mirti“, koplytstulpis (autorius A. Ruškys). Kapinių priekyje, aukščiausioje vietoje pastatytas 8 m aukščio metalinis kryžius, ant kurio pritvirtintas užrašas „Šiame lauke pokario metais buvo užkasami žuvę Lietuvos vyrai“.
