Prisiminimais pasidalinę Raudondvario gyventojai, aktyviai dalyvavo 1991-ų metų sausio įvykiuose.
Dalinamės tuo metu buvusio Raudondvario viršaičio ARTŪRO MACKEVIČIAUS prisiminimais apie Sitkūnų radio stoties gynimą. Interviu darytą prieš 20 metų užrašė J. Pėveraitienė.
Fotografijos iš asmeninio L. Milčiaus albumo.
1. Kur, kada ir kaip sužinojote, kad iškilo mūsų tautai pavojus, kad reikia vykti į Sitkūnus, į Juragius, į Vilnių? Kokia pirma mintis Jus aplankė, išgirdus pavojaus signalą?
Apie tai, kad organizuojamas Sitkūnų radijo transliatoriaus gynimas, sužinojau iš rajono Vykdomojo komiteto, būdamas darbo vietoje – apylinkės pirmininko (viršaičio) kabinete. Pirmosios mintys buvo kaip suburti daugiau savanorių vykti į Sitkūnus kaip organizuoti transportą. Gerai supratau, kad Lietuvai ypatingai svarbu išsaugoti įvairaus ryšio ir informavimo priemones.
2. Kur pirmiausia vykote? Kas organizavo, kas vežė? Su kokia nuotaika važiavote?
Organizavau telefonais ir per apylinkės tarybos narius. Daugiausia pastangų, organizuojant transportą vykti į Sitkūnus skyrė LŽŪMEMTI Eksperimentinio ūkio Direktorius Povilas Vengeliauskas. Važiuojant link Sitkūnų nuotaikos buvo patriotinės, ryžtingos. Daugiausia vyko sąjūdžio žmonių.
3.Ko tikėjotės ir kam buvote pasiryžę?
Tikėjausi įvertinti situaciją ir prisidėti prie prasmingo pasipriešinimo.
4.Kokį pamenate vaizdą, kai nuvažiavote į nurodytą vietą?
Buvo atvykę šimtai žmonių, kūrenami laužai, bendraujama. Nustebino tai, kad žmonės būriavosi atvirose vietose, be jokių priedangų ar įtvirtinimų
5. Kiek galėjo būti žmonių, iš kur jie buvo suvažiavę, kokios buvo nuotaikos. Žmonių amžius – jaunimas, vidutinio, pensijinio amžiaus. Daugiausiai – vyrai, moterys?
Visi žmonės buvo iš Kauno rajono ir Kauno miesto, nuo jaunimo iki senimo ir vyrai, ir moterys. Tvyrojo pakili, tačiau įtempta atmosfera. Žmonių galėjo būti apie 400-700 vienu metu.
6.Kokių veiksmų pirmiausia ėmėtės? Kas vadovavo?
Pirmiausia nutariau, kad pasipriešinimas rūmų armijos kariniams daliniams plyname lauke, be jokių įtvirtinimų būtų neilgalaikis, todėl radio siųstuvas būtų gana greitai užimtas. Todėl įkalbėjau P. Vengeliauską vykti kartu į Kauno Vykdomąjį komitetą ir suorganizuoti Organizacinį štabą. Štabas organizuotų techniką, kuri iš miesto nebaigtų statybos aikštelių suvežtų šimtus pamatų blokų, kuriuos keliomis eilėmis aukšta siena sustatytume aplink Sitkūnų stotį, kad net tankai nepravažiuotų. Organizacinio Štabo vadovas šiuo klausimu davė nurodymą kalbėtis su A. Griciumi. Vėliau jie tarėsi ir tokios akcijos mums nebuvo leista organizuoti, kas mane nustebino.
7.Įspūdingiausias momentas.
Įspūdingiausia buvo žmonių pasiryžimas niekur nesitraukti ir pakili, ryžtinga nuotaika.
8.Netikėčiausios akimirkos.
Netikėčiausia akimirka, kuomet kažkas paskelbė, kad nuo Kauno atvažiuoja tankai. Tačiau ši informacija buvo neteisinga.
9. Jūsų mintys apie sausio 13-osios įvykusius, prabėgus 10 metų.
Sausio 13-osios įvykiai buvo Sąjūdžio pergalė ir išraiška žmonių tikėjimo ir noro tvarkyti savo valstybę savarankiškai.
