Šeštadienį nuskambėjo XIX dainuojamosios poezijos festivalis „Ant žemės krašto”. Pilnas gerų emocijų, šiltos saulės, šypsenų ir nepaprasto skambesio. Festivalis pirmą kartą vyko Raudondvario kultūros centro parkelyje. Pavasarį Raudondvario kaimo bendruomenės centro dėka šiame parkelyje atsirado muzikinis suolelis, skirtas Algirdui Svidinskui. Simboliška, kad skambėjo jo sukurtos dainos, kurias atliko sūnus Aurimas ir grupė „Vitražai”. Džiugu, kad autorinę kūrybą ir išskirtinę muziką palaiko Kauno rajono savivaldybė, finansavusi šį renginį. Kauno rajono tarybos narys ir nuolatinis festivalio žiūrovas Algirdas Svidinskas pasidžiaugė, kad į festivalį įsijungia vis daugiau jaunimo. Ir šį kartą grojo mokiniai Paulius, Motiejus, Vakaris, Vincas. Smagu, kad grojo buvusi Algirdo Svidinsko mokinė Gustė Pilsudskytė. Jaunimą keitė jau patyrę dainuojamosios poezijos atlikėjai – duetai „Jie Du” ir „Poezijos medžiotojai”, Aridonas Daukša ir Rytas Germanavičius, Valerijus Šerelis, klebonas Erastas Murauskas su savo smagia kompanija „Raudondvario daigai”, Živilė Mackevičiūtė. Festivalio finale dainavo aktorių duetas- Emilija Latėnaitė ir Juozas Gaižauskas. Pabaigoje nuskambėjęs „Ant žemės krašto” himnas suvienijo ir festivalio dalyvius, ir žiūrovus.
Ypatingą festivalio aurą kūrė ir tapybos pleneras, kurį organizavo Raudondvariečių bendruomenė ir dailininkė Ingrida Vyšniauskienė. Netgi buvo išrinkti gražiausi tapybos darbai.
Festivalis nebūtų toks pavykęs, jeigu prie jo organizavimo nebūtų prisidėję tiek daug geranoriškų rankų. Nuoširdžiai dėkojame : Kauno rajono savivaldybei už finansavimą, Raudondvariečių bendruomenė ir pirmininkei Aušrai Lukošienei už plenerą, Raudondvario kaimo bendruomenei ir pirmininkui Gintui Lukauskui už vaišes festivalio dalyviams, Raudondvario gimnazijos savanoriams, padėjusiems sutvarkyti aplinką, Tautvydui Žvirbiui už sceną ir garsą. Ir pagrindiniams festivalio organizatoriams – Muzikinių projektų grupė „Vitražai” – Giedriui, Linui, Edvinui, Rasai už didelį darbą organizuojant festivalį.
Už įamžintas akimirkas dėkui Ingai Kaminskei.
